Geležis yra gyvybiškai svarbus mikroelementas, kuris reikalingas:
- deguonies transportavimui (hemoglobinas) ir kaupimui;
- energijos gamybai ir ląstelių apykaitai;
- imuninės ir centrinės nervų sistemos veiklai.
Sveikas žmogus geležies turėtų pakankamai gauti su maistu, jei jo mityba yra visavertė ir atitinka organizmo poreikius, kurie skiriasi priklausomai nuo amžiaus ir gyvenimo būdo. Tačiau tyrimai rodo, jog, pvz., 90 % skandinavių moterų su maistu negauna rekomenduojamų 15 mg geležies per dieną. Tai nereiškia, kad visi turėtume pradėti vartoti geležies papildus, tiesiog patartina peržiūrėti mitybą ir pasistengti įtraukti į racioną daugiau geležies turinčių produktų.
Geležies trūkumas gali išsivystyti, jei:
- nepakankamai jos gaunama su maistu;
- blogai pasisavina virškinamasis traktas (žmonių, kuriems pašalintas visas skrandis ar didelė jo
dalis, taip pat sergančių lėtinėmis žarnų ligomis); - padidėjęs geležies poreikis (vaikų ir paauglių augimo laikotarpiais, moterų nėštumo ir žindymo
metu, aktyviai sportuojančių žmonių); - geležies prarandama dėl: virškinamojo trakto ligų, moterys jos netenka dėl gausių ir ilgų mėnesinių,
dėl nukraujavimo per operaciją ar dėl traumos, taip pat dėl kitų ligų, pasireiškiančių lėtiniu kraujavimu.
Dėl nepakankamo geležies kiekio organizme sumažėja hemoglobino ir raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) gamyba, sumažėja jų skaičius kraujyje. Dėl to sutrinka organų ir audinių aprūpinimas deguonimi, nes pagrindinė raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) funkcija – su hemoglobinu pernešti deguonį iš plaučių į visus organus ir audinius.
